Kaip ir kiekvienas telekomunikacinis tinklas, šviesolaidiniai tinklai turi savo architektūras. Remiantis pagrindiniais tinklo architektūrų principais projektuojamas, statomas, diegiamas, o vėliau ir aptarnaujamas šviesolaidinis tinklas.

Taigi, kokios yra šviesolaidinio tinklo architektūros?

FTTCell

FTTCell architektūra naudojama tiekti spartų ryšį į mobilaus ryšio stotis. Šiuo metu Lietuvoje baigiamas vykdyti RAIN–2 (angl. Rural Area Information Technology Broadband Networks) projektas, RAIN tęsinys, kurio metu kaimiškosios Lietuvos vietovės prijungiamos prie plačiajuosčio interneto suteikiant šviesolaidinę prieigą. Šio projekto metu prijungiami ir telekomunikacinių paslaugų tiekėjų ryšių bokštai. Šviesolaidiniai kabeliai tiesiami iki bokšto teritorijoje montuojamų optinių– elektrinių signalų keitiklio. Nuo jo iki mobiliojo ryšio operatorių naudojamos aktyvinės įrangos signalas keliauja per įprastus varinius kabelius.

FTTCab

FTTCab (dar vadinama FTTCurb) architektūra buvo naudojama siekiant sutrumpinti optinių kabelių atstumus dar tada, kai optinės ryšio linijos kainavo labai daug. Lietuvoje ši technologija nebuvo naudojama. Naudojant FTTCab architektūrą, iš stoties tiesiami šviesolaidiniai kabeliai iki lauke (dažniausiai prijungiamų namų kvartalo geografiniame centre) statomų aktyvinių spintų. Nuo jų tiesiami tradiciniai variniai vytos poros kabeliai iki vartotojo patalpų. Kvartalas turi būti pakankamai tankiai apgyvendintas. Taip pat ši architektūra kartais vadinama „Aktyviu internetu“ (angl.–Active Ethernet) nes jai reikalingi aktyvinė tinklo įranga.

FTTB

Kadangi atsiradus šviesolaidinėms linijoms jos buvo ganėtinai brangios, Lietuvoje pirmaisiais metais buvo tiesiamos linijos iki pastato pagalbinių patalpų. Jose statomi komutatoriai, nuo jų iki vartotojų buvo tiesiami penktos kategorijos UTP kabeliai. Toks principas leido įmonėms sutaupyti paties šviesolaidinio kabelio sąskaita. Tuo metu pasiekiamos spartos užteko patenkinti visiems klientų poreikiams. Taip pat buvo galima panaudoti jau esamus UTP kabelių tinklus pastatuose. Lietuvos atveju, norint pastatyti aktyvinę įrangą gyventojų patalpose bei prijungti prie bendrai naudojamo elektros tinklo, būtina pasirašyti sutartis su DNSB arba namą administruojančiomis įmonėmis. Tai sukelia papildomų laiko sąnaudų statant tinklą.

FTTH

FTTH atveju, optiniai kabeliai klojami iki pat vartotojo kompiuterio. Nuo aktyvinės įrangos stotyje klojami magistraliniai (576, 288, 192, 144 skaidulų talpos) kabeliai iki kvartalo pradžios. Šviesolaidinių kabelių movų pagalba magistralinių kabelių skaidulos paskirstomos į mažesnės talpos (96, 48, 24 skaidulų talpos) skirstomuosius kabelius. Vartotojas dažniausiai pajungiamas 2 skaidulų talpos kabeliu. Kabelis įvedamas į vartotojo patalpas ir įjungiamas į optinį– elektrinį keitiklį. Nuo keitiklio klijamas UTP varinis kabelis. Kai kuriais atvejais, optinis kabelis gali būti jungiamas tieisiai į vartotojo kompiuteryje esančią tinklo plokštę su optiniu prievadu. Šiai dienai tai yra dažniausiai naudojama tinklo architektūra Lietuvos telekomunikacinių paslaugų tiekėjų tarpe

Architektūrų privalumai ir trūkumai

FTTCell pranašumai

• Pasiekiamos nutolusios mobiliojo ryšio stotys bei bokštai
• Suteikiama galimybė plėsti mobiliojo ryšio paslaugų paketus
• Į vieną optinę skaidulą galima sutalpinti kelis skirtingus signalus

FTTCell trūkumai

• Labai brangus kabelių klojimas dėl nutolusių vietovių specifikos
• Ryšio spartą apriboja mobiliųjų ryšių technologijos

FTTCab pranašumai

• Galima panaudoti senų varinių kabelių infrastruktūrą
• Trumpesnis optinių kabelių ilgis lauke

FTTCab trūkumai

• Ryšio spartą riboja ilgi variniai kabeliai
• Reikia statyti aktyvines spintas viduryje kvartalo

FTTB pranašumai

• Reikalingi mažesnės skaidulų talpos šviesolaidiniai kabeliai
• Trumpesni optinių kabelių ilgiai pastate
• Galima naudoti pastate esamą UTP kabelių infrastruktūrą

FTTB trūkumai

• Pasiekiama mažesnė duomenų perdavimo sparta dėl ilgų UTP kabelių
• Turi būti gautas leidimas dėl pagalbinių patalpų naudojimo
• Sugadinus skaidulą, ryšys nutraukiamas visam namui

FTTH pranašumai

• Pasiekiama didesnė sparta dėl trumpo UTP kabelio bute
• Esant aparatūriniam suderinamumui, galima optinę skaidulą jungti tiesiai į asmeninį kompiuterį
• Nereikia sutikimo dėl optinio/ elektrinio keitiklio įdiegimo
• Sugadinus skaidulą, ryšys nutraukiamas vienam vartotojui

FTTH trūkumai

• Ilgesni abonentiniai kabeliai pastatuose
• Išaugę linijos statybos kaštai dėl optinio kabelio dėžučių įrengimo pastato ryšių skydinėse
• Naudojamo didesnės skaidulų talpos šviesolaidiniai kabeliai

Palyginus visas šviesolaidinio kabelio paklojimo ir naudojimo architektūras galima teigti daugiausiai potencialo turi FTTH šviesolaidinio tinklo architektūra. Taip yra dėl to, kad FTTH architektūra paremtas šviesolaidinis tinklas turi didžiausias perspektyvas artimiausiais metais didinti perdavimo spartą nekeičiant pačių kabelių. Taip pat atpigus optiniams kabeliams nebėra taip brangu šviesolaidinius kabelius tiesti iki pat vartotojo patalpų. FTTH architektūra išsiskiria savo duomenų perdavimo sparta. Tuo nepasižymi į mobiliojo ryšio bokštus tiesti kabelius naudojama FTTCell bei jau pasenusi FTTCab, kuri buvo naudojama siekiant panaudoti esamą varinių kabelių infrastruktūrą. Kadangi mažesniuose Lietuvos miestuose nėra itin aukštų pastatų, todėl FTTB architektūra nėra tokia patraukli dėl duomenų perdavimo spartos kritimo naudojant varinius vytos poros UTP kabelius didesniais atstumais. Kai kuriais atvejais FTTB architektūra yra vienintelis variantas prijungti vartotojus prie šviesolaidinio tinklo (kabeliai paslėpti po tinku, nepalikti silpnų srovių kanalai), tačiau konkrečią šviesolaidinio tinklo architektūrą reikėtų pasirinkti prieš pradedant projektuoti, įvertinus visus trūkumus ir privalumus kiekviename konkrečiame mieste, rajone ar kvartale.

Teksto autorius Redas Šimelis